- dinderis
- diñderis scom. (1) tinginys, valkata: Ką tas diñderis dirbs – valkiojasi, ir tiek Lž. Koks ten bernas – diñderis Rt. Petriuk, diñderio šmote, ar neisi pri knygų? Sd.
◊ diñderį (diñderius) mùšti dykinėti: Par kiauras dienas diñderį mùša, o darbo bijo Kl. Ji dirbti nenorinti visai, tik dinderius mušanti per dienas LzP.
Dictionary of the Lithuanian Language.